Vieta: Lavoriškės – kaimas 8 km nuo Baltarusijos, greitkelyje Vilnius–Polockas. Pasienyje yra tarptautinis sienos kirtimo punktas „Lavorišk4s“ iš Lietuvos pusės ir „Katlowka“ iš Baltarusijos pusės. Istorikai teigia, kad žmonės šioje vietovėje gyvena nuo senovės laikų. Remiantis turima informacija, jau III–IV a. čia buvo įtvirtinta gyvenvietė. Šiandien gyvenvietės pėdsakų beveik neliko. Lavoriškės Skorinos laikais Netrukus po…
Vieta: Kamojys yra 163 km atstumu nuo Polocko ir 115 km atstumu nuo Vilniaus, kelių Pastovys–Lentupis ir Naročius–Godutiškis (Adutiškis) sankirtoje. Kamojys Skorinos laikais XV amžiaus pirmoje pusėje Kamojys priklausė Pronskių giminei, Riazanės bojarams iš Rusijos carystės, kurie ėjo tarnybą Lietuvos kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio dvare. Pirmą kartą miestelis minimas kaip kunigaikščio Glebo Pronskio nuosavybė, pastarasis žuvo…
Vieta: Dunilovičiai išsidėstę taip vadinamajame „Stepono Batoro trakte“ – kelyje iš Polocko į Vilnių, maždaug vienodu atstumu nuo Gluboko ir Pastovio. 1784 m keliai iš Danilevičių atrodė taip: „Kelias iš Danilevičių į Pastovį yra lygus, geras, vietomis apsodintas medžiais. Kelias iš Danilovičių į Gluboką – išdaužytas ir sunkiai išvažiuojamas“. Dunilovičiai Skorinos laikais Dunilovičiai buvo kunigaikščių…
Vieta: Gyvenvietę Braslavo ežerų pervalkose tarp Dvinos ir Nemano kažkuriuo metu mūsų eros pradžioje įkūrė Dniepro-Dvinios kultūros atstovai. Nuo Polocko kunigaikštystės laikų iki XVIII a. pilis ir pagrindinė miesto dalis buvo Drisviatų (Drūkšių) ežero saloje. Viduramžiais miestas priklausė didžiajam kunigaikščiui ir buvo perleidžiamas skirtingiems magnatams (Radvilams, Sapiegoms, Pacams, Oginskiams). Jis atliko gynybinę funkciją pasienyje su…
Vieta: Archeologų duomenimis, gyvenvietė ir pilis egzistavo jau Polocko kunigaikštystės laikais. Ties Druja prasideda per 60 km išsitęsę Dvinos slenksčiai. Miestelis taip pat saugojo prieigą prie Drujos upės Breslaujos link, ir toliau link Vilniaus. Baltarusijos teritorijoje esančioje Dvinos dalyje didelių slenksčių nėra ir upe galima leistis visą parą, o tai sutrumpina plaukimo laiką, tačiau toliau…
Vieta: Senovės gyvenvietė, šiuolaikinio miesto pirmtakė, buvo įkurta pailgame dešiniojo Dysnos kranto kyšulyje, ties jos santaka su Dvina (Daugava) X–XI amžiuje kaip nedidelė Polocko žemių pilis. Upės slenksčiai prasidėjo už miesto. Plaukiant Dysna prieš srovę buvo galima pasiekti pervalkas į Viliją ir Nemaną, iš kurių lietuvių kariuomenė ir pirkliai galėjo plaukti į Polatską. Todėl čia…
Vieta: Glubokas – vienas iš svarbiausių vietų istoriniame sausumos kelyje iš Vilniaus į Polocką. Atstumas nuo Vilniaus yra 172 km, iki Polocko – 81 km. Taip pat nuo XVI a. žinomas sausumos kelias tarp Gluboko ir Dysnos (71 km). Taigi, Skorynos laikais susisiekimas tarp Vilniaus ir Polocko per Gluboką galėjo būti vykdomas dviem keliais: sausumos…
Vieta: Armanavičiai yra 12 km atstumu nuo Lužkų, kelyje, kuris jungia Dysną su Vilniaus-Polocko prekybiniu keliu. Taigi susisiekimas su Vilniumi ir Polocku vyko vandens ir sausumos keliu (per Dysną). Atstumas iki Dysnos yra 47 km, iki Polocko – 87 km, iki Vilniaus – 216 km. Armanavičiai Skorinos laikais Pirmą kartą Armanavičiai paminėti 1563 m. Tada…
Vieta: Bistryčia išsidėsčiusi prie senovinio Algirdo kelio, 51 km nuo Vilniaus. Atstumas iki Polocko 215 km. Taigi, susisiekimas tarp Vilniaus ir Polocko turėjo būti vykdomas sausuma. Bistryčia yra prie Vilijos (Nėries) upės. Bistryčia Skorinos laikais Pirmąkart Bistryčia paminėta 1390 metais, kai didysis kunigaikštis Jogaila įkūrė Bistryčios Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčią ir paaukojo jai lėšų. Šis…
Vieta: Pirmą kartą Breslaujos pilis minima 1065 m. Bychovco kronikų dalyje, kurioje aprašomas mitinių Lietuvos kunigaikščių Kernuso ir Gimbuto išpuolis prieš Rusios miestą Breslaują. Archeologai patvirtina, kad ant piliakalnio Breslaujos pilį įkūrė Polocko krivičių gentis. Tai natūrali aukštuma tarp Druveto ir Naviatos ežerų. Čia, tarp ežerų, buvo priemestis. Manoma, kad pavadinimas kilęs iš latvių „brasla“…