Vietovė: Senieji Svieriai buvo įkurti dar brūkšniuotosios keramikos genčių (indoeuropiečių – baltų) ant kalno netoli Svierio ežero. Ežeras kanalais sujungtas su Vilija ir Nemunu. Šiaurinėje ežero pusėje per Zasvyrius ėjo sausumos kelias, skirtas kroviniams perkrauti per Naročių ežerus iki Dvinos intakų ir Polocko. Senojoje gyvenvietėje buvo įtvirtinimas, priklausęs dar Nalšios kunigaikštystei. Tikriausiai čia, vietoje, kur…
Vieta: Plisa buvo svarbi gyvenvietė senovės Algirdo kelyje. Atstumas nuo Plisos iki Vilniaus yra 194 km, iki Polocko – 65 km. Be to, sausumos keliu Plisa jungiasi su Dysna (54 km). Taigi, Skorynos laikais susisiekimas tarp Vilniaus ir Polocko per Gluboką galėjo būti vykdomas dviem keliais: sausumos ir vandens-sausumos (per Dysną). Plisa Skorynos laikais Pirmąkart…
Vieta:„Stepono Batoro traktu. Pastovys ant kultūrų ribos“ – taip savo knygą apie miesto istoriją pavadino kraštotyrininkas Josif Zemčenok. Iš tiesų, miesto plėtrai didelės įtakos turėjo jo vieta sausumos kelyje iš Vilniaus į Polocką, kuris buvo strategiškai svarbus karaliaus Stepono Batoro kariniams žygiams. Karinių operacijų aprašymas taip pat leidžia mums įžvelgti, kaip žmonės ir prekės judėjo…
Vieta: Miestelio raida buvo siejama su patogia vieta kelyje iš Vilniaus į Polocką, netoli nuo perkėlos per Vilijos upę. Šiuo maršrutu 1581 m. karinės ekspedicijos į Polocką metu naudojosi karalius Steponas Batoras. Tada parakas ir atsargos buvo pristatomos iš Kauno per Vilijos upę į Mikailiškes, o iš ten sausumos keliais į Pastovį. Konstantinas Tiškevičius taip…
Vieta: Lučiojus išsidėstęs netoli senovinio Polocko kelio, maždaug vienodu atstumu nuo Polocko ir Vilniaus. XVIII a. gale kelyje nuo Dunilovičių į Pastovius, Lučiojuje, Oginskiai pastatė smuklę. Archeologas Leonidas Aleksejevas kelią iš Lučiojaus į Pastovius aprašė taip: „kelias lygus, vietovė atvira ir monotoniška“. Lučiojus Skorinos laikais Lučiojaus savininkai daug kartų keitėsi, juos valdė daugelis įtakingų Lietuvos…
Vieta: Lužkai yra 19 km nuo istorinio Algirdo (Vilniaus-Polocko) prekybos kelio. Miestas išsidėstęs ant kelio, jungiančio Lužkus su Disna (19 km iki Plisos, 37 km iki Dysnos). Atstumas iki Polocko sudaro 75 km (per Dysną), o iki Vilniaus – 204 km. Taigi susisiekimas tarp Vilniaus ir Polocko per Lužkus Skorinos laikais vyko vandens ir sausumos…
Vieta: Lavoriškės – kaimas 8 km nuo Baltarusijos, greitkelyje Vilnius–Polockas. Pasienyje yra tarptautinis sienos kirtimo punktas „Lavorišk4s“ iš Lietuvos pusės ir „Katlowka“ iš Baltarusijos pusės. Istorikai teigia, kad žmonės šioje vietovėje gyvena nuo senovės laikų. Remiantis turima informacija, jau III–IV a. čia buvo įtvirtinta gyvenvietė. Šiandien gyvenvietės pėdsakų beveik neliko. Lavoriškės Skorinos laikais Netrukus po…
Vieta: Kamojys yra 163 km atstumu nuo Polocko ir 115 km atstumu nuo Vilniaus, kelių Pastovys–Lentupis ir Naročius–Godutiškis (Adutiškis) sankirtoje. Kamojys Skorinos laikais XV amžiaus pirmoje pusėje Kamojys priklausė Pronskių giminei, Riazanės bojarams iš Rusijos carystės, kurie ėjo tarnybą Lietuvos kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio dvare. Pirmą kartą miestelis minimas kaip kunigaikščio Glebo Pronskio nuosavybė, pastarasis žuvo…
Vieta: Dunilovičiai išsidėstę taip vadinamajame „Stepono Batoro trakte“ – kelyje iš Polocko į Vilnių, maždaug vienodu atstumu nuo Gluboko ir Pastovio. 1784 m keliai iš Danilevičių atrodė taip: „Kelias iš Danilevičių į Pastovį yra lygus, geras, vietomis apsodintas medžiais. Kelias iš Danilovičių į Gluboką – išdaužytas ir sunkiai išvažiuojamas“. Dunilovičiai Skorinos laikais Dunilovičiai buvo kunigaikščių…
Vieta: Gyvenvietę Braslavo ežerų pervalkose tarp Dvinos ir Nemano kažkuriuo metu mūsų eros pradžioje įkūrė Dniepro-Dvinios kultūros atstovai. Nuo Polocko kunigaikštystės laikų iki XVIII a. pilis ir pagrindinė miesto dalis buvo Drisviatų (Drūkšių) ežero saloje. Viduramžiais miestas priklausė didžiajam kunigaikščiui ir buvo perleidžiamas skirtingiems magnatams (Radvilams, Sapiegoms, Pacams, Oginskiams). Jis atliko gynybinę funkciją pasienyje su…