{"id":4541,"date":"2021-10-30T12:04:24","date_gmt":"2021-10-30T09:04:24","guid":{"rendered":"https:\/\/skaryna.eu\/blog\/2021\/10\/30\/glubokas\/"},"modified":"2021-11-15T01:55:30","modified_gmt":"2021-11-14T22:55:30","slug":"glubokas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/blog\/2021\/10\/30\/glubokas\/","title":{"rendered":"Glubokas"},"content":{"rendered":"

[vc_row][vc_column][vc_empty_space height=”60px”][vc_row_inner][vc_column_inner][vc_column_text]<\/p>\r\n

Vieta:<\/strong><\/span> Glubokas \u2013 vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 viet\u0173 istoriniame sausumos kelyje i\u0161 Vilniaus \u012f Polock\u0105. Atstumas nuo Vilniaus yra 172 km, iki Polocko \u2013 81 km. Taip pat nuo XVI a. \u017einomas sausumos kelias tarp Gluboko ir Dysnos (71 km). Taigi, Skorynos laikais susisiekimas tarp Vilniaus ir Polocko per Glubok\u0105 gal\u0117jo b\u016bti vykdomas dviem keliais: sausumos ir vandens-sausumos (per Dysn\u0105).<\/h6>\r\n

[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner][vc_column_inner][vc_column_text]<\/p>\r\n\n \n \n \n <\/a>\n \n \n \n \n

<\/div>\n \n
<\/div> \n \r\n

[\/vc_column_text][vc_empty_space height=”60px”][vc_separator color=”custom” accent_color=”#c17126″][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner css=”.vc_custom_1635164806645{padding-top: 20px !important;}”][vc_column_inner width=”2\/3″][vc_column_text]<\/p>\r\n

Glubokas Skorinos laikais<\/em><\/p>\r\n

Oficialiai laikoma, kad pirm\u0105 kart\u0105 Glubokas pamin\u0117tas 1414 m., kai \u0161i gyvenviet\u0117 minima d\u0117l Did\u017eiojo Kunigaik\u0161\u010dio Vytauto Zenovijui Brato\u0161i\u010dui i\u0161duoto leidimo d\u0117l teis\u0117s valdyti i\u0161 jo t\u0117vo Brato\u0161os paveld\u0117tas \u017eemes, tarp kuri\u0173 yra pamin\u0117tas ir Glubokas. LDK istorijoje Brato\u0161a yra \u017einomas kaip Zenovi\u010di\u0173 gimin\u0117s pradininkas.<\/p>\r\n

1514 m. LDK Metrikoje apra\u0161yta kriminalin\u0117 istorija, apie tai kaip \u201epono Jurijaus Disnenskio senolis <…>, i\u0161eidamas i\u0161 pono Jurijaus i\u0161 Gluboko dvaro turgaviet\u0117s <…>, u\u017emu\u0161\u0117 jo \u0161viesyb\u0117s pono Verchnianco \u017emog\u0173 <…>\u201c. I\u0161 \u0161io pamin\u0117jimo matyti, kad Glubokas nuosavyb\u0117s teise priklaus\u0117 Brato\u0161os proan\u016bkiui Jurijui Ivanovi\u010diui Zenovi\u010diui, kuris tuo metu buvo Mogiliovo vietininku, o 1515 m. jam suteiktos dvaro mar\u0161alkos pareigos. Taip pat remiantis \u0161iuo pamin\u0117jimu, Glubokas buvo prekybinink\u0173 gyvenviet\u0117 ir \u010dia vykdavo prekyba.<\/p>\r\n

1552 m. \u017einiomis, Berazve\u010dios up\u0117 dalino Gluboko miestel\u012f \u012f dvi dalis. Pietvakarin\u0117 dalis priklaus\u0117 Zenovi\u010diams ir buvo Vilniaus vaivadijos A\u0161menos pavieto dalis. Ten buvo pastatyta Gluboko pilis, pa\u017eym\u0117ta M. Strubi\u010diaus \u017eem\u0117lapyje \u201eKaro u\u017e Livonij\u0105 teatras\u201c (balt. \u0422\u044d\u0430\u0442\u0440 \u0432\u0430\u0439\u043d\u044b \u0437\u0430 \u0406\u043d\u0444\u043b\u044f\u043d\u0442\u044b)\u00a0 (1589\u00a0m.), ir i\u0161likusi iki\u00a0 XVIII a. pabaigos. To meto pilies apra\u0161ymai n\u0117ra \u017einomi, ta\u010diau, grei\u010diausiai, ji i\u0161 esm\u0117s nesiskyr\u0117 nuo tradicini\u0173 tokio tipo pastat\u0173 su \u017eem\u0117s pylimu, medin\u0117mis sienomis ir bok\u0161tais. \u0160ios miesto dalies centre buvo turgaus aik\u0161t\u0117 su krautuv\u0117mis ir ambarais. Zenovi\u010diai vald\u0117 \u0161i\u0105 Gluboko dal\u012f iki 1668 m., kuomet ji atiteko Radviloms, o XIX a. \u2013 Vitgen\u0161teinams.<\/p>\r\n

\u0160iaur\u0117s ryt\u0173 miestelio dalis priklaus\u0117 Korsak\u0173 \u0161eimai ir buvo Polocko vaivadijos dalis. Centre taip pat buvo prekybos aik\u0161t\u0117, nuo kurios keliai ved\u0117 \u012f Polock\u0105 ir Dysn\u0105. Manytina, kad \u0161i dalis priklaus\u0117 Korsakams jau seniai, nes \u017einoma, kad 1385 m. gimin\u0117s \u012fk\u016br\u0117jas Fiodoras gavo i\u0161 Polocko kunigaik\u0161\u010dio Andrejaus \u017eemes prie Berazve\u010dio e\u017eero. Korsakams \u0161i miesto dalis priklaus\u0117 iki Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos gyvavimo pabaigos, o po to ji per\u0117jo valstyb\u0117s nuosavyb\u0117n.<\/p>\r\n

\u00a0<\/strong><\/p>\r\n

Glubokas nuo XVII a. iki m\u016bs\u0173 dien\u0173<\/em><\/p>\r\n

Glubokas buvo tradicin\u0117je sta\u010diatiki\u0173 ba\u017eny\u010dios \u012ftakos zonoje. Antroje XVI a. pus\u0117je, stipr\u0117jant \u012fvairiapusiams ry\u0161iams su Vakar\u0173 Europa, plintant knyg\u0173 spausdinimui ir LDK elitui per\u0117mus renesansin\u0119 humanistin\u0119 kult\u016br\u0105, tarp bajor\u0173 tapo labai populiarus protestantizmas. Tuo laiku Polocko ka\u0161telionas Jurijus Mikolajevi\u010dius Zenovi\u010dius, kuriam priklaus\u0117 pietvakarin\u0117 Gluboko dalis, inicijavo savo miesto dalyje evangelik\u0173 reformat\u0173 (kalvinist\u0173) ba\u017eny\u010dios, \u012fskaitant bibliotek\u0105 ir mokykl\u0105, statyb\u0105. XVII\u00a0a. prad\u017eioje jo an\u016bkas Mikolajus Boguslavas Zenovi\u010dius, kuris, veikiamas kontrreformacijos, per\u0117jo \u012f katalikyb\u0119,<\/p>\r\n

Pirmoje XVII a. pus\u0117je \u0161iaur\u0117s rytin\u0117 Gluboko dalis i\u0161kilo kaip regioninis kult\u016brinis centras, jos savininko Mstislavlio vaivados Juozapo Korsako (apie 1570\u20131643 m.) d\u0117ka. Savo valdose jis \u012fk\u016br\u0117 tris svarbius religinius objektus: 1636\u20131640 m. bas\u0173j\u0173 karmelit\u0173 ordino vienuolyn\u0105 ir ba\u017eny\u010di\u0105, 1628 m. Romos katalik\u0173 parapijos Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010di\u0105 ir 1643 m. \u2013 graik\u0173 katalik\u0173 Bazilijon\u0173 ordino vienuolyn\u0105 gretimame Berazve\u010dio miestelyje, kuri \u0161iuo metu yra Gluboko dalis.<\/p>\r\n

\u00a0<\/strong><\/p>\r\n

Dievo Motinos \u0117mimo \u012f dang\u0173 ba\u017eny\u010dia<\/em><\/p>\r\n

Karmelit\u0173 ordino Dievo Motinos \u0116mimo \u012f dang\u0173 Gluboko ba\u017eny\u010dia buvo pastatyta i\u0161 plyt\u0173 1639\u20131654\u00a0m., Juozapo Korsako, palaidoto kriptoje, l\u0117\u0161omis. \u0160iuo laikme\u010diu vyko aktyvi karmelit\u0173 ordino pl\u0117tra LDK teritorijoje, buvo kuriamos naujos ba\u017eny\u010dios. \u0160io ordino vienuolynai atsirado ne tik Gluboke, bet ir Gardine, Medile ir Gudagojyje. Ba\u017eny\u010dia buvo pastatyta sarmat\u0173 baroko stiliumi. Iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 i\u0161liko i\u0161rai\u017eytos paauksuotos XVII a. durys. \u0160alia ba\u017eny\u010dios buvo trij\u0173 auk\u0161t\u0173 sta\u010diakampis vienuolyno pastatas su vidiniu kiemu (rytinis sparnas i\u0161liko iki \u0161i\u0173 dien\u0173). 1735 m., vadovaujant vienam \u017eymiausi\u0173 to meto LDK architekt\u0173 Jonui Kristupui Glaubicui, ba\u017eny\u010dia buvo perstatyta Vilniaus baroko stiliumi.<\/p>\r\n

Vienuolynui priklaus\u0117 \u012fsp\u016bdingo dyd\u017eio \u017eem\u0117s valdos, ir tai leido sukaupti nemenkus materialinius i\u0161teklius. \u010cia, kaip ir kituose vienuolynuose, buvo vykdoma edukacin\u0117 veikla. 1803 metais karmelit\u0173 mokykloje mok\u0117si 84 \u017emon\u0117s. Yra duomen\u0173, kad 1829 metais \u0161ios mokyklos veikla buvo reformuota ir joje \u012fvestas Lankasterio metodas (vadinamasis savitarpio mokymo metodas). Vienuolyne tai pat buvo didel\u0117 biblioteka (1830 m. duomenimis \u2013 2621 tomai), varg\u0161\u0173 ligonin\u0117 (1830 m. joje buvo 12 \u017emoni\u0173), 40 \u017emoni\u0173 muzikos orkestras ir vaistin\u0117.<\/p>\r\n

Karmelit\u0173 vienuolynas buvo panaikintas 1862 m. Po 1863 m. sukilimo buvo u\u017edaryta ir ba\u017eny\u010dia, o pastatas perduotas sta\u010diatiki\u0173 ba\u017eny\u010diai. 1878 m. perstatyta ba\u017eny\u010dia buvo pa\u0161ventinta kaip \u0160v.\u00a0Mergel\u0117s gimimo ba\u017eny\u010dia. Vilniaus baroko stiliaus pastatas buvo papildytas penktuoju kupolu ir \u012fgavo atitinkam\u0105 sta\u010diatiki\u0173 ba\u017eny\u010dios i\u0161vaizd\u0105. Svarbiausia \u0161ventyklos relikvija nuo 1911 m. yra laikoma Dievo Motinos ikona, atgabenta i\u0161 Graikijos Atono kalno. Reik\u0161minga menin\u0117 vertyb\u0117 yra ir \u201eDievo Motinos su k\u016bdikiu\u201c (1738 m.) ikona, pargabenta i\u0161 Soroka kaimo ba\u017eny\u010dios.<\/p>\r\n

D\u0117l vykusi\u0173 kar\u0173 ir pasikeitusios vald\u017eios XX a. ba\u017eny\u010dia i\u0161gyveno sunkius laikus. Antrojo pasaulinio karo metu pastatas buvo i\u0161 dalies apgadintas. M\u016bs\u0173 laikais, tvarkant didelius soboro r\u016bsius, buvo rasta de\u0161imtys ne\u017einomomis aplinkyb\u0117mis po \u0161ventykla palaidot\u0173 \u017emoni\u0173 kaukoli\u0173 ir kaul\u0173.<\/p>\r\n

 <\/p>\r\n

Pra\u0161au patikrinti originale, galb\u016bt kur nors klaida:\u00a0\u201e\u0441\u0430\u0434\u0437\u0435\u0439\u043d\u0456\u0447\u0430\u045e \u043f\u0430\u0431\u0443\u0434\u043e\u0432\u0435 \u043d\u0430 \u043c\u0435\u0441\u0446\u044b \u0440\u0430\u043d\u0435\u0439\u0448\u0430\u0433\u0430 \u0437\u0431\u043e\u0440\u0443 \u043a\u0430\u0442\u0430\u043b\u0456\u0446\u043a\u0430\u0433\u0430 \u043a\u0430\u0441\u0446\u0451\u043b\u0430 \u0441\u0432. \u041c\u0456\u0445\u0430\u0456\u043b\u0430, \u044f\u043a\u0456 \u043f\u0440\u0430\u0456\u0441\u043d\u0430\u0432\u0430\u045e \u0434\u0430 1650 \u0433.\u201c<\/p>\r\n

[\/vc_column_text][vc_empty_space height=”60px”][\/vc_column_inner][vc_column_inner width=”1\/3″][vc_masonry_media_grid element_width=”12″ grid_id=”vc_gid:1636930516752-5e280a66-0959-4″ include=”2662,2665,2668,2671,2674,2677″][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/vc_column][\/vc_row]<\/p><\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row][vc_column][vc_empty_space height=”60px”][vc_row_inner][vc_column_inner][vc_column_text] Vieta: Glubokas \u2013 vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 viet\u0173 istoriniame sausumos kelyje i\u0161 Vilniaus \u012f Polock\u0105. Atstumas nuo Vilniaus yra 172 km, iki Polocko \u2013 81 km. Taip pat nuo XVI a. \u017einomas sausumos kelias tarp Gluboko ir Dysnos (71 km). Taigi, Skorynos laikais susisiekimas tarp Vilniaus ir Polocko per Glubok\u0105 gal\u0117jo b\u016bti vykdomas dviem…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2692,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[65],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4541"}],"collection":[{"href":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4541"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4541\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4565,"href":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4541\/revisions\/4565"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2692"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4541"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4541"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/skaryna.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4541"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}