Polocko jėzuitų kolegija

1580 m. Steponas Batoras pakvietė į miestą katalikų jėzuitų ordiną ir apdovanojo juos žemėmis ir turtu. 1581 m. jėzuitai Polocke prie Žemutinės pilies įsteigė kolegiją –  ordino vidurinę mokyklą, pirmąją šiuolaikinės Baltarusijos teritorijoje.

Pirmasis kolegijos pastatas buvo medinis. XVIII a. buvo pastatytas plytinis kolegijos kompleksas ir Mergelės Marijos Apreiškimo ir dangiškojo karaliaus globėjo Šv. Stepono jėzuitų bažnyčia. Jėzuitai statė kruopščiai: nusausino žemę, sukūrė sudėtingą vandens nuotako sistemą, vėdinimo kanalus, grindų šildymo sistemą. Pažymėtina, kad nuo 1585 m.  kolegijoje veikė teatras. Polockas didžiuojasi būdamas seniausias Baltarusijos miestas, turėjęs teatrą. Specialioje bursoje prie kolegijos buvo mokomi muzikantai ir buvo savo orkestras.

Dėstymas jėzuitų kolegijoje vyko pagal Europos mokyklų programą. Mokslas buvo nemokamas ir į kolegiją buvo priimami visų konfesijų atstovai. Kolegijoje mokėsi miestiečių ir valstiečių vaikai nuo 10 metų. Per 6 studijų metus reikėjo išmokti lotynų ir graikų kalbų, gramatikos, retorikos, poetikos, susipažinti su Cicerono, Cezario, Ovidijaus, Vergilijaus, Ezopo, Horacijaus kūriniais, su graikų ir romėnų mitologija. Iki 1696 m. kolegijoje buvo dėstoma ir senoji baltarusių kalba.

Kolegijoje dėstė puikiai išsilavinę pedagogai iš įvairių Europos šalių: Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos. Tai filosofas ir poetas-lotynistas Motiejus Kazimieras Sarbievskis, retorikos profesorius Žygimantas Liauksminas (vėliau jis Vilniuje mokęs Simeoną Polotskį), oratorius Kazimieras Kojelavičius, architektūros profesorius Andrejus Žebrovskis, lotynų kalbos mokytojas Maksimas Voicechovskis, čia dėstęs iš Gardino kilęs Martynas Počobutas-Odlianickis, kuris vėliau tapo Vilniaus universiteto rektoriumi.

1773 m. popiežius Klemensas XIV uždraudė jėzuitų ordino veiklą. Tačiau Baltarusijos jėzuitų likimas susiklostė kitaip. Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1772 m.), dabartinės Baltarusijos šiaurės vakarinė dalis atiteko Rusijos imperijai. Vietos jėzuitai prisiekė ištikimybę Jekaterinai II, dėl to ordino veiklos draudimas naujose imperijos žemėse negaliojo. Miestas tapo jėzuitų sostine, jie atvykdavo čia iš Vokietijos, Šveicarijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos ir kt. XVIII a. pabaigoje vienas žinomiausių Polocko jėzuitų kolegijos veikėjų Gabrielius Gruberis 1802 m. tapo ordino generolu. Jis buvo enciklopedistas, studijavęs Graco kolegijoje ir Vienos universitete, vėliau ir Liublianos kolegijoje. Atvykęs į Polocką jis pradėjo rengti muziejaus pastato projektą. Pastatas buvo atidarytas 1788 m. Gruberis buvo ne tik puikus inžinierius ir mokslininkas, jis taip pat dalyvavo rengiant muziejaus interjerą. Sienas puošė jo freskos.

1812 m. Polocko jėzuitų kolegijai buvo suteiktas akademijos statusas. Iš pradžių akademijoje buvo 3 fakultetai: filosofijos, teologijos, kalbų ir literatūros, o nuo 1815 m. liko tik du – teologijos fakultetas bei filosofijos ir kalbų fakultetas. Mokymas akademijoje truko 4–5 metus, mokslo metuose buvo 10 mėnesių, studentai mokėsi nuo rugsėjo 15 iki liepos 15 d. Kasdien studentai turėjo šešias paskaitas po vieną valandą, tik antradieniais ir ketvirtadieniais – tris paskaitas, o likusį laiką užsiėmė gimnastika, piešimu, muzika ir šokiais.

Kolegijoje veikė leidykla ir spaustuvė, kurioje buvo spausdinami įvairių disciplinų vadovėliai, kalendoriai ir literatūros rinkiniai. Nuo 1787 m. buvo leidžiamas iliustruotas literatūros ir mokslo žurnalas lenkų kalba „Miesięcznik Polocki“.

Jėzuitų akademijoje mokėsi baltarusių dailininkas Valentinas Vankovičius, rusų medalininkas Fiodoras Tolstojus, vienas iš klasikinės baltarusių literatūros pradininkų XIX a., knygos „Bajoras Zavalnia arba Baltarusija fantastiškuose pasakojimuose“ (balt. „Шляхціц Завальня, або Беларусь у фантастычных апавяданнях“) autorius Janas Borščevskis.

1820 m. kovą Aleksandras I pasirašė dekretą dėl jėzuitų ištrėmimo iš Rusijos imperijos. Polocko kolegiją ir jai pavaldžias švietimo įstaigas įsakyta likviduoti. Polocko jėzuitai išsibarstę po visą pasaulį. Polocko akademijos atstovai prisidėjo prie JAV švietimo sistemos kūrimo. Į JAV išvyko 20 jėzuitų iš Polocko, pavyzdžiui, daktaras Kurtius, kilęs iš Polocko, Niujorke įsteigė gimnaziją, o iš Oršos kilęs Francišekas Dzeružinskis inicijavo JAV katalikiškų mokyklų sistemos kūrimą. Buvęs Polocko akademijos filosofijos profesorius, baltarusis Vincentas Bučinskis, Polocke įkūręs almanachą „Miesięcznik Polocki“, Vienoje išspausdino savo darbą „Metafizika. Etika. Logika”.

Nuo 1822 iki 1830 m. akademijos pastatuose dirbo Polocko aukštoji pijorų mokykla. Jėzuitai paliko mokyklai turtingą daugiau nei 20 tūkstančių tomų biblioteką, fizikos ir mineralogijos kabinetus, muziejų ir spaustuvę. Mokykloje buvo dėstoma lenkų kalba.

Mokykloje dirbo rektorius ir 13 aukštąjį išsilavinimą turinčių mokytojų, kurių dauguma baigė Vilniaus universitetą. Pijorai stengėsi Polocke sukurti mokslo ir švietimo centrą, panašų į universitetą. Aukštųjų mokslų kursai buvo suskirstyti į literatūros ir matematikos skyrius, juose buvo mokomasi matematikos, fizikos, civilinės teisės, lotynų, graikų ir lenkų kalbų, istorijos, piešimo, muzikos, fechtavimo ir šokių. Būtent šiame skyriuje išsilavinimą įgijo garsusis menininkas, pirmasis tapybos akademikas Ivanas Fomičius Chrutskis.

Uždarius pijorų mokyklą, prasidėjo tikras tautinio paveldo grobstymas. Viskas, kas buvo sukurta daugiau nei per du su puse amžiaus, buvo išvežta į Rusiją. Turtas atiteko iždui, muziejaus kolekcijos ir paveikslai išvežti į Sankt Peterburgo dailės akademiją, spaustuvė išvežta į Kijevą, 256 pūdai knygų iš mokyklos bibliotekos išsiųstos į sostinės Viešąją biblioteką, dalis jų pateko į Sankt Peterburgo universitetą, kai kurios į Maskvos universitetą. Būsimo kadetų korpuso bibliotekai buvo palikta 2 tūkst. tomų knygų. Fizikos prietaisai buvo išvežti į sostinę, o archyvas pateko į rytus.

Įrengtuose buvusios jėzuitų kolegijos pastatuose 1835 m. pradėjo veikti Polocko kadetų korpusas.

Šiuo metu pagrindiniai pastatai perduoti Polocko valstybiniam universitetui. Nuo 2005 m. čia yra Humanitarinių mokslų fakultetas ir Informacinių technologijų fakultetas. Polockas vėl tapo universitetiniu miestu.

Nuo 2002 m. rytiniame buvusios kolegijos sparne veikia Dailės galerija, Nacionalinio Polocko istorijos ir kultūros muziejaus-rezervato filialas.