Vietovė: Senieji Svieriai buvo įkurti dar brūkšniuotosios keramikos genčių (indoeuropiečių – baltų) ant kalno netoli Svierio ežero. Ežeras kanalais sujungtas su Vilija ir Nemunu. Šiaurinėje ežero pusėje per Zasvyrius ėjo sausumos kelias, skirtas kroviniams perkrauti per Naročių ežerus iki Dvinos intakų ir Polocko. Senojoje gyvenvietėje buvo įtvirtinimas, priklausęs dar Nalšios kunigaikštystei. Tikriausiai čia, vietoje, kur plačiausiai atsiveria vaizdingos apylinkės, buvo įsikūrusi Perkūno (Peruno) šventykla.
Pasak legendos, XIII a. viduryje Nalšios kunigaikštis Daumantas, vienas iš Mindaugo žudikų, vėliau tapęs Pskovo kunigaikščiu ir Dovydo Gardiniškio tėvu, atstatė Svierių pilį, kurios išoriniai matmenys sudarė 30 ir 40 metrų, ir apsupo kalno viršūnę trijų metrų pylimu su medine tvora. Svieriai pradėjo konkuruoti su Nalšios sostine – Krėva. Nalšia prijungta prie LDK ir tapo Ašmenos valsčiaus dalimi.
Svieriai Skorinos laikais
Iš Nalšios kunigaikščių kilo kunigaikščių Svirskių giminė. Ji buvo labai gausi, tačiau nesugebėjo padaryti karjeros didžiojo kunigaikščio dvare Vilniuje. Jų valdos greitai sunyko. Giminė nuskurdo. Nepaisant to, Svirskių kunigaikščiai Europoje turėjo pripažinimą kaip kunigaikščių (hercogų) giminė. Ieškodami pinigų, jie tapo priklausomi nuo Radvilų. Pradžioje, 1428 m. Radvilos išpirko iš jų jiems priklausiusią miesto dalį, o 1547 m. dėl šios nuosavybės ir Svierių kunigaikščio liudijimo apie Radvilų giminės kilmingumą Mikalojus Radvila Juodasis gavo iš Šventosios Romos imperijos imperatoriaus kunigaikščio titulą. Nuo tada Nesvyžiaus Radvilos tapo kunigaikščiais, o jų šeimos herbas buvo vokiškas – juodas erelis, o ne baltas – lenkiškas.
1452 metais Jonas (Ivaška) Svirskis pastatė Svieriuose labiausiai lankomą objektą – Šv. Mikalojaus bažnyčią. Medinis bažnyčios pastatas, kurį galėjo matyti Skorina, 1577 m. Janušo Svirskio buvo perstatytas, pritaikant jį protestantų bendruomenės reikmėms. Kiti Svirskiai XVI a. pradžioje aktyviai rėmė Šv. Marijos altoriaus puošybą šioje bažnyčioje, ir skyrė šiems poreikiams savo žemes, valstiečius ir net Medilo smuklę.
Reikšmingiausias įvykis miestelio, įsikūrusio kelyje iš Vilniaus į Polocką, gyvenime, buvo LDK ir Lenkijos karališkosios kariuomenės sutelkimas 1579 m. vasarą. Miestelio apylinkėse įkūrė stovyklą daugiau nei 40 000 karių. Steponas Batoras asmeniškai priėmė paradą Svieriuose 1579 m. birželio 30 d. Prasidėjo judėjimas kariniu-strateginiu Batoro traktu į Polocką.
Svieriai nuo XVII a. iki mūsų dienų
Švento Mikalojaus bažnyčia
Medinis bažnyčios pastatas, kurį matė Skorina, buvo grąžintas katalikams XVII amžiaus pradžioje. Mūrinė šventykla buvo pradėta statyti 1644 m. ir baigta 1653 m., o šiuolaikinę išvaizdą ji įgavo tik 1903–1909 m. Paskutinė bažnyčios rekonstrukcija buvo plataus mąsto ir apėmė didžiąją dalį senojo pastato ir koplyčių. Sovietmečiu, nuo 1961 iki 1990 metų, bažnyčia buvo uždaryta, o jos pastate veikė valstybinių numerių gamybos gamykla. 1990 m. bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems ir deramai suremontuota. Svierių Šventojo Mikalojaus XVII a. ikona su Daumanto atvaizdu pateko į Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Senovės baltarusių kultūros muziejų. 2002 metais buvo atstatytas barokinis trijų dalių altorius, įrengti šešiolikos balsų vargonai. Šiandien Šventojo Mikalojaus bažnyčia tai suremontuotas nuostabus baroko, klasicizmo ir pseudoromaninio stiliaus architektūros pavyzdys.
Bažnyčia apjuosta XIX a akmenine tvora su vartais. Bažnyčios kieme yra bažnyčios varpas (900 kg), išlietas 1701 m. Sprendžiant iš ant jo esančių užrašų, jis tarnavo tiek stačiatikiams, tiek katalikams. Čia pat keletas skulptūrų, iš kurių įdomiausia yra išlenkto ir sulaužyto kryžiaus pavidalo skulptūra, skirta atminti tuos laikus, kai bažnyčia buvo uždaryta. Šalia XX amžiaus pradžios klebonijos pastatas.
Miesto išdėstymas, jo gatvės, turgus ir gyvenamieji namai išliko nepakitę. Istorijos audras atlaikė ir iki šių dienų išliko kelios XIX a. pabaigos–XX a. pradžios akmeninės krautuvės ir namai, valsčiaus pastatas ir austerija (užeigos namai). Miestelis buvo daugiakonfesinis. Tai liudija išlikusi medinė sentikių Ėmimo į dangų bažnyčia; medinė stačiatikių Šventųjų Kirilo ir Metodijaus bažnyčia bei žydų kapinės (sinagoga neišliko).