Pranciškaus Skorinos Europos kultūros kelio koncepcija sukurta vykdant „Pranciškaus Skorinos kultūros kelio (Polocko–Vilniaus dalis)“ projektą, kurį parengė ir įgyvendino grupė specialistų iš Europos humanitarinio universiteto, Pranciškaus Skorinos gimnazijos (Vilnius, Lietuva), Polocko valstybinio universiteto ir Nacionalinio Polocko istorijos ir kultūros muziejaus-rezervato (Polockas, Baltarusija), bei finansiškai rėmė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, vykdanti Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą. Projekto įgyvendinimas vertinamas kaip pradinis integracijos veiksmų, nukreiptų į su P. Skorinos asmenybe susijusio paveldo išsaugojimą ir populiarinimą, etapas, remiantis Europos Tarybos Kultūros kelių modeliu, kuris užtikrina įvairių šalių bei sričių suinteresuotųjų asmenų bendradarbiavimą ir sąveiką.
Bendra Vidurio ir Rytų Europos tautų istorija bei paveldas, švietimo siekimo apraiškos ir bendrų žmogiškųjų vertybių įsitvirtinimas Renesanso epochoje kol kas nėra iki galo pristatyti Europos ir pasaulio visuomenei. Be to, aktualizuojant materialųjį ir nematerialųjį paveldą bei pateikiant jį kaip bendrą Europos tautų pasiekimą atveriamos plačios bendradarbiavimo ir plėtros galimybės. Taigi pasitelkiant Polocke gimusio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečio, įžymaus Europos švietėjo, Pranciškaus Skorinos asmenybę suteikiama unikali galimybė atsekti XV amžiaus pabaigos–pirmos XVI amžiaus pusės kultūrinius ryšius, pačių įvairiausių svarbių tematinių krypčių žinių, idėjų, technologijų mainų procesus didžiulėje geografinėje teritorijoje. Būtent šio istorinio laikotarpio metu būta itin svarbių Europos kultūros įvykių ir pasiekimų.
Reikšmingų Europos istorijos ir kultūros įvykių metinės atkreipia papildomą dėmesį į reikšmingiausius Renesanso pasiekimus. 2017 metais Europos bendruomenė atšventė 500-ąsias knygų baltarusių kalba spausdinimo metines – pirmąją knygą baltarusių kalba 1517 m. rugpjūčio 6 d. Prahoje išspausdino Pranciškus Skorina. 2022 metais minimos 500-osios pirmosios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išspausdintos knygos metinės – pirmoji knyga buvo išspausdinta Pranciškaus Skorinos Vilniuje įkurtoje spaustuvėje. Tai buvo reikšmingas įvykis, turėjęs įtakos jo gyvenimui ir kelionei per žemyną nuo Polocko per Vilnių į Europos pietus iki Padujos ir atgal į Vilnių. Europos kultūros kelias tai geriausia priemonė užtikrinti Renesanso epochos materialiosios ir nematerialiosios kultūros pasiekimų, išsaugotų Europos žemyno kultūriniuose kraštovaizdžiuose, pažinimą, interpretavimą ir atskleidimą plačiajai visuomenei pasitelkiant įžymios istorinės asmenybės gyvenimo istoriją ir pasiekimus.
Ši koncepcija grindžiama Pranciškaus Skorinos palikimu – jo pasiekimais švietimo, mokslo ir kultūros srityse, ypač knygų spausdinimo, taip pat medicinos, botanikos, filosofijos, teologijos ir diplomatijos srityse, materialiųjų artefaktų ir nematerialiųjų jo veiklos išraiškos bei įtakos visuma, kuri yra Europos tautų švietimo siekimo Renesanso epochoje įrodymas. Be to, ši koncepcija taip pat apima materialiųjų ir dvasinių kultūros reiškinių artefaktus, kurie darė tiesioginę įtaką Pranciškaus Skorinos asmenybės raidai, jo gyvenimui ir veiklai bei tapo tiesioginiu jo veiklos, pasiekimų ir idėjų tęsiniu arba atsirado dėl jų tiesioginės įtakos. Ypatingas dėmesys skiriamas Renesanso epochos kultūros ir švietimo centrus jungusiems keliams, kurie buvo svarbūs ne tik ekonomikai, bet ir užtikrino kultūrinius mainus tarp tautų bei buvo įtraukti į Europos kultūrinių kraštovaizdžių struktūrą, susiformavusią vykstant natūraliems gamtos procesams ir žmogaus veiklai. Siūlomas požiūris į kultūros kelio objekto apibrėžimą leidžia iš naujo pažvelgti į Europos kultūrinius kraštovaizdžius ir permąstyti jų raidos procesus bei reprezentavimo galimybes.
Koncepcija yra orientuota į P. Skorinos paveldo mokslinį, pažinimo, edukacinį, kultūrinį, socialinį ir ekonominį potencialą bei jo tolesnio atskleidimo ir tvaraus panaudojimo galimybę tarptautiniu mastu bendradarbiaujant kuo platesniam suinteresuotųjų asmenų ratui, į kurį įeina mokslo, kultūros, švietimo ir verslo atstovai, ypač iš turizmo, kultūros ir meno sričių.
Pranciškaus Skorinos veikla, tapusi nedaloma Europos kultūros dalimi, peržengė nacionalines sienas. Tačiau jo kelionių geografija kol kas ištirta nepakankamai. Be centrų, apie kuriuos yra žinoma, pavyzdžiui, Polockas (Baltarusija), Vilnius (Lietuva), Ryga (Latvija), Krokuva ir Poznanė (Lenkija), Venecija ir Paduja (Italija), Viena (Austrija) ir Karaliaučius (dabar vadinamas Kaliningradu, Rusija), formuojantis ir funkcionuojant Europos kultūros keliui, P. Skorina galėjo vykdyti veiklą ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Kopenhagoje (Danija), Vitenberge (Vokietija), Maskvoje (Rusija), taip pat gyvenvietėse bei teritorijose, besidriekiančiose palei istorinius kelius, Renesanso laikais jungusius kultūros centrus.
Koncepcija apima ne tik su Pranciškaus Skorinos gyvenimo laikotarpiu tiesiogiai susijusius artefaktus, įvykius, idėjas, nematerialias veiklos apraiškas ir įtaką. Šiuo metu tikrosios P. Skorinos gimimo ir mirties datos nėra žinomos. Pagal įvairias siūlomas hipotezes jo numanoma gimimo data yra tarp 1470 ir 1490 metų. Taip pat manoma, kad jis mirė ne vėliau kaip 1552 metų sausį. Remiantis koncepcijos objekto apibrėžimu, kultūros kelio formavimo ir funkcionavimo tikslais būtina atsižvelgti į visas teritorijas, artefaktus, reiškinius ir įvykius, susijusius su P. Skorinos asmenybe, jo veikla ir kelionėmis, nepriklausomai nuo laiko ir kilmės, egzistavimo ar apraiškos, įskaitant ir šių dienų epochą. Be to, svarbu paminėti, kad kultūros kelio formavimas ir funkcionavimas yra orientuotas į ateitį, siekiant patenkinti būsimų kartų poreikius bei išlikti atviriems naujoms žinioms, įvykiams ir iniciatyvoms.
Pranciškaus Skorinos kultūros kelias tai unikali proga iš naujo pažvelgti į Vidurio ir Rytų Europos kultūros kraštovaizdžius, kurie yra neįkainojamas bendras žmogaus ir gamtos kūrybos rezultatas, apimantis įvairių istorinių epochų ir įvykių pėdsakus. Juos persmelkia ne tik daugybė teritorinių ryšių tarp nuostabių vietų ir objektų, bet ir laiko ryšiai per visas istorines Europos tautų raidos epochas ir netgi geologinius žemyno formavimosi periodus. Tai yra galimybė pamatyti didžiosios istorinės Renesanso epochos ir įžymaus šios epochos atstovo gyvenimo bei veiklos laikotarpiu paliktus pėdsakus šiuolaikiniuose gyvenviečių ir tarp jų esančių vietovių kraštovaizdžiuose, lankytinose gamtos vietose, išlikusiuose žmogaus sukurtuose kilnojamuose ir nekilnojamuose pažintiniuose objektuose.
Pranciškaus Skorinos kultūros kelias tai ne tik praeities, su P. Skorinos asmenybe ir jo epocha susijusių, bet ir (kas ne mažiau svarbu) šiandienos ir ateities nematerialiosios kultūros reiškinių visuma. Kultūros kelias vertinamas kaip priemonė prarastiems nematerialiosios kultūros reiškiniams atkurti, išlikusiųjų nematerialiosios kultūros reiškinių atsparumui palaikyti ir naujiems nematerialiosios kultūros reiškiniams, kurie yra plačiosios visuomenės intereso objektas ir vertybė, skatinanti.
Kultūros kelias tai galimybė bendradarbiauti, apjungti ir stiprinti pastangas bei išteklius, generuoti bendras idėjas ir skatinti bendras iniciatyvas. Bendradarbiavimas turėtų apimti tiek temines kryptis, nustatytas atsižvelgiant į P. Skorinos paveldo ir jo epochos ypatumus, tiek socialinės ir ekonominės veiklos rūšis ir (arba) sektorius, kurie yra tiesiogiai orientuoti į tokio paveldo išsaugojimą, populiarinimą bei panaudojimą arba yra netiesiogiai susiję su tokiu paveldu. Galimų bendradarbiavimo teminių sričių sąrašas:
- švietimas, mokymas, žinių skleidimas ir mainai;
- knygų spausdinimas, technologijų vystymas ir perdavimas;
- vaizduojamieji menai, taikomoji dekoratyvinė dailė ir dizainas;
- kelionės ir tarptautinė komunikacija;
- medicina;
- botanika, augalų sistematika, kraštovaizdžio ir želdynų dizainas;
- filosofija, teologija, diplomatija.
Taip pat galimų sektorių, kuriuose vyksta vidinė ir tarpsektorinė sąveika kultūros kelyje, sąrašas apima:
- mokslinius tyrimus ir plėtrą, įskaitant švietimą;
- kultūrą, gamtos ir kultūros paveldą (materialųjį ir nematerialųjį);
- socialinę raidą, socialinių iniciatyvų skatinimą;
- ekonominę raidą, turizmo, kultūros ir meno pramones.
Bendradarbiavimo kultūros kelyje plėtrai užtikrinti būtina sąveikia tiek tarp atskirų teminių krypčių bei sektorių ir (arba) socialinės bei ekonominės veiklos rūšių, tiek ir jų ribose.
Pranciškaus Skorinos kultūros kelias tai atvira, nuolat naujinama ir plėtojama informacinė sistema, apimanti atitinkamą mokslinę, pažintinę, laisvalaikio ir pramogų, edukacinę, komercinę ir kitą informaciją, įskaitant:
- Pranciškaus Skorinos asmenybę ir epochą;
- atitinkamą materialųjį kultūros ir gamtos paveldą, esantį jo kelionių maršrutuose, taip pat kitose vietose esantį su Pranciškaus Skorinos asmenybe susijusį kultūros paveldą;
- mokslinių tyrimų projektus ir tyrimų rezultatus;
- kultūrines ir socialines iniciatyvas bei renginius;
- laisvalaikio, turizmo ir kultūros bei kūrybinių pramonių produktus ir paslaugas;
- mokymosi ir studijų galimybes.
Pranciškaus Skorinos Europos kultūros kelias, sudarantis materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo objektų, lankytinų gamtos objektų, suinteresuotųjų asmenų tinklo, bendradarbiavimo platformos bei aktualios, nuolat naujinamos informacijos visumą, turėtų tapti mokslo, švietimo, laisvalaikio, turizmo, kultūros, kūrybos ir įvairių socialinių bei verslo iniciatyvų plėtros šaltiniu.
Planuojant ir kuriant Pranciškaus Skorinos Europos kultūros kelią ši koncepcija gali būti papildoma, patikslinama ir pataisoma atsižvelgiant į suinteresuotųjų asmenų ir naujų dalyvių interesus, žinias ir idėjas.