Vieta: Gatvė yra Senamiestyje, Užupio rajone, dešiniame Vilnelės krante.

Polocko gatvė Skorinos laikais

Natūralus Vilniaus reljefas nulėmė patogiausius maršrutus į miestą ir iš jo – iš vakarų, pietų ir pietryčių. Pagrindinė ir seniausia pirmųjų gatvių sankryža miesto centre buvo mugės aikštėje prie Šv. Jono bažnyčios. Ten pat buvo ir miesto valdžios pastatas. Gatvė jungė Vilnių su Medininkais, Polocku ir Trakais. Polocko gatve į Vilnių atvykdavo prekybininkai iš Polocko ir kitų miestų Rytuose. Skirtingu metu gatvė vadinta: Polocko traktu, Batoro traktu. Nuo XIII a. vidurio gatvė buvo išklota ąžuolo lentomis. XV a. pradžioje medinę dangą pakeitė grindinio trinkelės. Buvo imamas specialus mokestis: kiekvienas atvykęs į miestą turėjo atsinešti galvos dydžio akmenį. Pamažu gatvėje iškilo namai.

 

Polocko gatvė mūsų laikais

Dabar Polotsko gatvę sudaro 81 pastatas (adresas). 50 namų su lyginiais numeriais ir 31 su nelyginiais. Gatvėje vyrauja gyvenamieji namai. Tai didžiausia senamiesčio gatvė pagal namų skaičių, jos ilgis 1 km. Gatvė susijungia su Užupio ir Olandų gatvėmis. Vilniaus baltarusių bendruomenės iniciatyva 2019 m. gatvės pradžioje atsirado užrašas Skorinos raštu. Tikėtina, kad daugiau nei prieš 500 metų, Pranciškus Skorina į Vilnių atvyko šia Polocko gatve, norėdamas jį garsinti leisdamas pirmąsias knygas. Prie išskirtinių gatvės objektų priskiriamos Bernardinų kapinės su koplyčia ir Šv. Baltramiejaus bažnyčia. Bažnyčia pastatyta XVII a. vidurio medinės bažnyčios vietoje. Dabar tai vienintelė bažnyčia Užupyje ir pati mažiausia mieste. Joje į pamaldas susirenka Vilniaus baltarusių bendruomenė. Mišios skaitomos baltarusių kalba.